Pagal 2026 m. birželio 15 d. duomenis, pigiausias A95 benzinas Europos Sąjungoje buvo Maltoje, Lenkijoje ir Ispanijoje, o pigiausias dyzelinas – Maltoje, Lenkijoje ir Čekijoje. Lietuva pagal benziną ir dyzeliną buvo šiek tiek pigesnė už ES šalių svertinį vidurkį: benzinas – 3,7 proc., dyzelinas – 0,2 proc. mažesnis už vidurkį. Kaimyniniame regione išsiskyrė Lenkija, kur tiek benzinas, tiek dyzelinas buvo gerokai pigesni nei Lietuvoje.
Kur Europoje degalai šiuo metu pigiausi?
| Kuro tipas | Pigiausios šalys | Brangiausios šalys | Lietuvos pozicija | Duomenų data |
|---|---|---|---|---|
| Benzinas A95 | Malta – 1,34 Eur/l; Lenkija – 1,41 Eur/l; Ispanija – 1,50 Eur/l | Danija – 2,39 Eur/l; Nyderlandai – 2,24 Eur/l; Suomija – 2,21 Eur/l | Lietuva – 1,737 Eur/l. Kaina 3,7 proc. mažesnė už ES šalių svertinį vidurkį; 11 ES šalių benzinas buvo brangesnis nei Lietuvoje | 2026-06-15 |
| Dyzelinas | Malta – 1,21 Eur/l; Lenkija – 1,47 Eur/l; Čekija – 1,57 Eur/l | Suomija – 2,24 Eur/l; Nyderlandai – 2,10 Eur/l; Danija – 2,10 Eur/l | Lietuva – 1,801 Eur/l. Kaina 0,2 proc. mažesnė už ES šalių svertinį vidurkį; 10 ES šalių dyzelinas buvo brangesnis nei Lietuvoje | 2026-06-15 |
| LPG / autodujos | Pagal atskirą Europos kainų rinkinį iš šalių, kuriose pateikta LPG kaina: Bulgarija – 0,667 Eur/l; Liuksemburgas – 0,701 Eur/l; Kroatija – 0,795 Eur/l | Iš šalių, kuriose pateikta LPG kaina: Vokietija – 1,152 Eur/l; Prancūzija – 1,065 Eur/l; Vengrija – 1,064 Eur/l | Lietuva – 0,826 Eur/l. LPG eilutė nėra visiškai palyginama su benzino ir dyzelino oficialiu LEA reitingu, nes ne visoms šalims pateikta reikšmė | 2026-06-15 |
Duomenų data – 2026 m. birželio 15 d.; pagrindinis šaltinis – Lietuvos energetikos agentūros apžvalga, parengta pagal Europos Komisijos savaitinį naftos produktų kainų biuletenį.
Benzino, dyzelino ir LPG pigiausios šalys nebūtinai sutampa. Ta pati valstybė gali turėti mažą benzino kainą, bet nebūti pigiausia dyzelino ar autodujų rinkoje. Skiriasi mokesčių režimas, degalų vartojimo struktūra, tiekimo logistika ir tai, ar konkreti kuro rūšis šalyje plačiai naudojama.
Kaip kuro kainos Lietuvoje atrodo lyginant su kaimynėmis?
Kaip galima matyti iš pateiktų duomenų, kuro kainos Lietuvoje ES kontekste nėra tarp mažiausių, bet 2026 m. birželio 15 d. ji buvo šiek tiek žemiau ES svertinio vidurkio. A95 benzino vidutinė kaina Lietuvoje siekė 1,737 Eur/l, kai ES svertinis vidurkis buvo 1,805 Eur/l. Dyzelino kaina Lietuvoje siekė 1,801 Eur/l, o ES svertinis vidurkis – 1,804 Eur/l. Tai reiškia, kad benzino atveju Lietuva buvo aiškiau pigesnė už ES vidurkį, o dyzelino atveju skirtumas buvo labai mažas.
Kaimyninių šalių palyginime labiausiai išsiskiria Lenkija. Ten A95 benzinas kainavo 1,408 Eur/l, arba apie 0,329 Eur/l mažiau nei Lietuvoje. Dyzelinas Lenkijoje kainavo 1,473 Eur/l, arba apie 0,328 Eur/l mažiau nei Lietuvoje. 50 litrų bakui toks skirtumas teoriškai sudaro apie 16,4 euro prieš įvertinant kelionės iki degalinės sąnaudas.
Latvijoje benzinas buvo brangesnis nei Lietuvoje – 1,797 Eur/l, tačiau dyzelinas šiek tiek pigesnis – 1,786 Eur/l. Estijoje benzinas kainavo 1,696 Eur/l, dyzelinas – 1,705 Eur/l, todėl tarp Baltijos šalių Estija tuo metu buvo pigiausia tiek benzino, tiek dyzelino atveju. Vokietijoje benzinas buvo brangesnis nei Lietuvoje – 1,907 Eur/l, o dyzelino kaina buvo labai artima Lietuvos lygiui – 1,795 Eur/l.
Praktiniam vairuotojui svarbiausias skirtumas yra ne formalus šalies reitingas, o realus atstumas iki pigesnės degalinės. Dėl to Lenkija aktualiausia pietų ir pietvakarių Lietuvos vairuotojams, o gyvenantiems toliau nuo sienos kainos skirtumas gali būti „suvalgytas“ papildomo važiavimo.
Kodėl vienose Europos šalyse kuras pigesnis?
Mokesčiai: akcizas, PVM ir kitos dedamosios
Galutinė degalų kaina nėra vien degalų kaip produkto kaina. Į ją įeina akcizas, PVM ir kitos netiesioginės dedamosios. Kadangi PVM taikomas galutinei kainai, įskaitant dalį kitų mokesčių, mokesčių struktūra gali padidinti skirtumus tarp šalių. Net jei didmeninė degalų kaina dviejose valstybėse būtų panaši, galutinė kaina degalinėje gali skirtis dėl skirtingų akcizų, PVM tarifų ar laikinų mokestinių sprendimų.
Kaina be mokesčių
Kaina be mokesčių parodo, kiek degalai kainuotų prieš pridedant akcizą, PVM ir kitas valstybės nustatytas dedamąsias. Tai naudinga norint suprasti, ar šalis brangesnė dėl mokesčių, ar dėl rinkos ir tiekimo sąlygų. 2026 m. birželio 15 d. Lietuvoje benzino kaina be mokesčių buvo 7,2 proc. mažesnė už ES vidurkį, o dyzelino – 5,7 proc. mažesnė. Vadinasi, Lietuvos atveju galutinė kaina nėra paaiškinama vien didesne bazine degalų kaina.
Naftos ir didmeninių degalų kainos
Degalų kainoms įtakos turi naftos kaina, perdirbtų naftos produktų biržinės kainos, valiutų kursai ir didmeninės maržos. Pokyčiai paprastai neatsispindi degalinėse tą pačią dieną: dalis kainos pokyčių ateina per tiekimo grandinę, sandėliavimo laiką ir sutartines sąlygas. Todėl naftai atpigus vartotojai ne visada iškart pamato tokio pat dydžio litro kainos sumažėjimą.
Konkurencija ir logistika
Kuo didesnė rinka ir kuo daugiau aktyvios konkurencijos, tuo didesnis spaudimas mažinti maržas. Svarbi ir logistika: atstumas iki terminalų, perdirbimo gamyklų, importo kelių, degalų sandėlių ir pasienio rinkų. Mažesnėse rinkose kainas gali labiau veikti tiekimo grandinės sąnaudos, o šalyse su intensyvia degalinių konkurencija skirtumai tarp tinklų dažniau tampa matomi vartotojui.
Kodėl Lenkijoje degalai dažnai pigesni nei Lietuvoje?
Lenkijos kainų skirtumą lemia keli veiksniai vienu metu. Pirmiausia, tai mokestinė politika: akcizo, PVM ir kitų dedamųjų derinys gali padaryti galutinę kainą mažesnę net tada, kai žaliavos ar didmeninės kainos nėra dramatiškai kitokios. Antra, Lenkijos rinka yra daug didesnė, todėl degalų apyvarta, logistikos mastas ir konkurencinis spaudimas gali veikti vartotojui palankiau.
Trečia, pasienio regionuose veikia papildomas konkurencijos efektas. Degalinės žino, kad dalis klientų lygina kainas su kaimyninėmis šalimis, todėl kainodara gali būti jautresnė. Ketvirta, kainos skirtingose šalyse keičiasi ne vienu ritmu: viena šalis mokestinius ar didmeninius pokyčius gali perkelti greičiau, kita – lėčiau.
Svarbu tai, kad Lenkijos pigumas nėra vienas pastovus paaiškinimas visiems laikotarpiams. Kartais skirtumą labiau lemia mokesčiai, kartais – didmeninės kainos, valiutos kursas, konkurencija arba laikini kainų pokyčiai. Todėl praktiškai verta žiūrėti ne į įprastą nuomonę, kad „Lenkijoje visada pigiau“, o į konkrečios savaitės kainų skirtumą.
Ar verta važiuoti piltis degalų į pigesnę šalį?
Paprasta formulė: sutaupymas = kainos skirtumas × pilamų litrų kiekis − kelionės sąnaudos.
Pavyzdžiui, jei dyzelinas Lenkijoje yra 0,33 Eur/l pigesnis nei Lietuvoje, o pilama 50 litrų, teorinis sutaupymas yra 16,50 euro. Jei papildomas nuvažiavimas iki degalinės ir atgal kainuoja 5 eurus, realus sutaupymas sumažėja iki 11,50 euro. Jei dėl degalų reikia daryti 100 km lanką, sutaupymas gali tapti mažas arba visai išnykti.
Todėl važiuoti specialiai apsimoka tik tada, kai pigesnė degalinė yra arti maršruto arba kai bakas pilamas didelis. Jei į Lenkiją ar kitą pigesnę šalį važiuojama ir taip, pildymas ten gali būti racionalus. Jei kelionė daroma vien dėl kuro, būtina skaičiuoti ne tik litro kainą, bet ir papildomą laiką, ridą bei sunaudotą kurą.
Kodėl kainos degalinėse skiriasi net toje pačioje šalyje?
Net vienoje šalyje degalų kainos nėra vienodos. Miestuose, kur degalinių daug ir konkurencija didesnė, kainos gali būti mažesnės nei atokesnėse vietovėse. Prie greitkelių degalai dažnai brangesni, nes vairuotojui svarbesnis patogumas, o ne kelių centų skirtumas.
Kainą taip pat veikia degalinės tipas. Automatizuotos ar žemų sąnaudų degalinės dažnai gali pasiūlyti mažesnę kainą nei pilno aptarnavimo degalinės su didesne infrastruktūra. Skirtumą keičia ir lojalumo kortelės, verslo klientų nuolaidos, laikinos akcijos ar konkretaus tinklo kainodara. Dėl to nacionalinis vidurkis yra naudingas palyginimui tarp šalių, bet jis nebūtinai parodo, kiek konkrečiai mokėsite artimiausioje degalinėje.
Į ką atkreipti dėmesį lyginant kuro kainas?
Pirmiausia reikia tikrinti duomenų datą. Degalų kainos keičiasi kas savaitę ar net dažniau, todėl mėnesio senumo palyginimas gali būti klaidinantis. Antra, negalima lyginti skirtingų kuro rūšių: benzino, dyzelino ir LPG kainų logika skiriasi, todėl pigiausia šalis vienai kuro rūšiai nebūtinai bus pigiausia kitai.
Trečia, verta atskirti kainą su mokesčiais ir kainą be mokesčių. Kaina su mokesčiais parodo, kiek moka vairuotojas, o kaina be mokesčių padeda suprasti, ar skirtumą labiau lemia valstybės politika, ar rinka. Ketvirta, praktiniam sprendimui svarbiausia ne vien litro kaina, o visas kelionės balansas: kainos skirtumas, pilamų litrų kiekis, papildomas atstumas, automobilio sąnaudos ir sugaištas laikas.