Daugeliu atvejų saulės elektrinė Lietuvoje gali apsimokėti, jei namų ūkis suvartoja pakankamai elektros, turi tinkamą stogą ar vietą elektrinei, gali pasinaudoti APVA parama ir pasirenka realiam vartojimui pritaikytą elektrinės galią. Tačiau atsakymas nėra vienodas visiems: vienam namui investicija gali atsipirkti greitai, kitam – užtrukti gerokai ilgiau.
Prieš priimant sprendimą svarbiausia įvertinti tris dalykus: metinį elektros suvartojimą, galutinę saulės elektrinės kainą po paramos ir tai, kiek pagamintos elektros sunaudosite iš karto, o kiek atiduosite į tinklą pagal pasirinktą ESO atsiskaitymo būdą.
Saulės elektrinės atsipirkimas paprastai skaičiuojamas lyginant investiciją su metiniu sutaupymu. Investicija atsiperka tada, kai per pagrįstą laiką sutaupyta suma padengia galutinę įrengimo kainą. Norėdami tiksliau įvertinti saulės elektrinės kainą, atsiperkamumą ir sužinoti, ar apsimoką ją įsirenginėti, galite pasinaudoti saulesgidas.lt esančiu saulės elektrinės pasirinkimo vedliu ir skaičiuokle. Kuo daugiau elektros suvartojama, kuo mažesnė galutinė elektrinės kaina ir kuo didesnė pagamintos elektros dalis sunaudojama vietoje, tuo atsipirkimas dažniausiai trumpesnis.
Kada saulės elektrinė dažniausiai apsimoka?
Saulės elektrinė dažniausiai finansiškai patraukli tiems namų ūkiams, kurie per metus suvartoja daugiau elektros. Jei sąskaitos už elektrą sudaro reikšmingą mėnesio išlaidų dalį, nuosava gamyba gali sumažinti priklausomybę nuo elektros tiekėjo kainų ir dalį išlaidų paversti ilgalaike investicija.
Ypač svarbu įvertinti, ar namuose naudojamas šilumos siurblys, elektromobilis, elektrinis boileris, rekuperacinė sistema, kondicionieriai ar kita daug elektros naudojanti įranga. Tokiais atvejais metinis elektros suvartojimas kWh būna didesnis, todėl tinkamai parinkta elektrinės galia kW gali pagaminti reikšmingą dalį reikalingos energijos.
Finansiškai palankesnė situacija ir tada, kai stogas yra tinkamos krypties, pakankamo ploto, be didelio šešėliavimo nuo medžių, kaminų ar aplinkinių pastatų. Geros sąlygos reiškia, kad ta pati elektrinės galia gali pagaminti daugiau elektros kWh, todėl investicija naudojama efektyviau.
Atsipirkimą gerina ir momentinis vartojimas. Tai elektra, kuri pagaminama ir iš karto sunaudojama namuose, nepereinant per tinklą. Pavyzdžiui, jei dieną veikia šilumos siurblys, įkraunamas elektromobilis, naudojamas boileris ar kiti prietaisai, dalis pagamintos energijos gali būti suvartojama tiesiogiai. Tokia elektra paprastai duoda didesnę naudą nei ta, kuri pirmiausia atiduodama į tinklą ir vėliau susigrąžinama pagal ESO atsiskaitymo tvarką.
APVA parama taip pat gali smarkiai keisti skaičiavimą. Jei parama sumažina galutinę investicijos kainą, atsipirkimo laikotarpis trumpėja. Vis dėlto svarbu vertinti ne teorinę, o realiai galimą paramą: ar tuo metu yra kvietimas, ar namų ūkis atitinka sąlygas, ar elektrinės tipas ir įrengimo darbai tinkami finansavimui.
Dar vienas svarbus kriterijus – kiek laiko planuojama gyventi tame name. Jei būstas bus naudojamas ilgiau nei numatomas atsipirkimo laikotarpis, investicija turi daugiau laiko sukurti finansinę naudą. Jei namą planuojama parduoti netrukus, skaičiavimas tampa atsargesnis, nes ne visada aišku, kokią elektrinės vertę įvertins būsimas pirkėjas.
Kada saulės elektrinė gali neapsimokėti arba atsipirkti lėčiau?
Saulės elektrinė gali atsipirkti lėtai, jei metinis elektros suvartojimas yra mažas. Pavyzdžiui, jei namuose gyvenama retai, nėra elektrinio šildymo, elektromobilio ar kitų didesnių vartotojų, investicija gali būti per didelė palyginti su realiu sutaupymu. Tokiu atveju net ir pigesnė elektrinė nebūtinai bus geriausias finansinis sprendimas.
Problema gali būti ir netinkamas stogas. Jei stogo kryptis nepalanki, nuolydis nepatogus, plotas ribotas arba didelė dalis ploto nuolat šešėliuojama, elektrinė pagamins mažiau elektros nei tikimasi. Šešėliavimas ypač svarbus, nes net dalinis modulių uždengimas gali sumažinti sistemos efektyvumą.
Per didelė elektrinė taip pat gali prailginti atsipirkimą. Jei sistema pagamina gerokai daugiau elektros, nei namų ūkis sunaudoja per metus arba gali ekonomiškai panaudoti, dalis investicijos tampa mažiau efektyvi. Todėl elektrinės galia turėtų būti derinama prie realaus metinio elektros suvartojimo, o ne pasirenkama vien pagal principą „kuo daugiau, tuo geriau“.
Atsipirkimas gali būti lėtesnis, jei nėra galimybės gauti APVA paramos arba įrengimo kaina yra aukšta dėl sudėtingo montavimo, papildomų konstrukcijų, elektros įvado sprendimų ar kitų techninių darbų. Tokiais atvejais svarbu skaičiuoti ne bazinę elektrinės kainą reklamoje, o visą galutinę sumą, kurią reikės sumokėti.
Jei didžioji dalis pagamintos elektros atiduodama į tinklą, o ne sunaudojama iš karto, rezultatas priklauso nuo ESO atsiskaitymo būdo. Gaminantis vartotojas gali naudotis tinklu kaip elektros kaupimo mechanizmu, tačiau tai nėra tas pats, kas nemokamas energijos saugojimas. Todėl kuo mažesnis momentinis vartojimas, tuo atidžiau reikia vertinti atsiskaitymo sąlygas.
Nuo ko priklauso saulės elektrinės atsipirkimas?
Metinis elektros suvartojimas
Metinis elektros suvartojimas yra vienas svarbiausių atsipirkimo veiksnių. Jis parodo, kiek elektros namų ūkiui realiai reikia per 12 mėnesių. Kuo daugiau kWh sunaudojama, tuo didesnę sąskaitų dalį gali padengti saulės elektrinė, jei jos galia parinkta tinkamai.
Vertinti reikėtų ne vien vidutinę mėnesio sąskaitą, o faktinį suvartojimą kWh. Sąskaitos suma gali keistis dėl elektros kainos, tiekėjo plano ar kitų mokesčių, o kWh kiekis tiksliau parodo namo energijos poreikį. Jei artimiausiu metu planuojamas šilumos siurblys, elektromobilis ar kiti nauji elektros vartotojai, jų būsimą poveikį taip pat verta įtraukti į skaičiavimą.
Įrengimo kaina
Saulės elektrinės kaina priklauso nuo galios kW, montavimo vietos, įrangos, rangovo darbų, stogo tipo, konstrukcijų ir galimų papildomų elektros instaliacijos darbų. Dvi vienodos galios elektrinės gali kainuoti skirtingai, jei vienu atveju montavimas paprastas, o kitu reikia papildomų sprendimų.
Atsipirkimui svarbiausia yra ne bendra pasiūlymo suma, o galutinė elektrinės kaina po paramos ir visų papildomų išlaidų. Jei į skaičiavimą neįtraukiami papildomi darbai, atsipirkimo prognozė gali atrodyti geresnė nei bus realybėje.
APVA parama
APVA parama gali sumažinti pradinę investiciją, todėl ji dažnai yra vienas iš veiksnių, lemiančių, ar saulės elektrinė apsimoka konkrečiam namų ūkiui. Mažesnė galutinė kaina reiškia, kad tam pačiam metiniam sutaupymui reikia mažiau metų investicijai padengti.
Vis dėlto paramos nereikėtų laikyti garantuota. Kvietimai, sąlygos, tinkamos išlaidos ir finansavimo tvarka gali keistis, todėl prieš priimant sprendimą reikia patikrinti aktualią situaciją. Skaičiuojant verta turėti du scenarijus: su parama ir be jos. Taip lengviau suprasti, ar projektas finansiškai pagrįstas net tada, jei finansavimas nebūtų gautas.
ESO atsiskaitymo būdas
Gaminantis vartotojas dalį elektros gali suvartoti iš karto, o perteklinę energiją atiduoti į tinklą ir vėliau susigrąžinti pagal pasirinktą ESO atsiskaitymo būdą. Šis pasirinkimas turi įtakos tam, kiek realios finansinės naudos suteiks pagaminta elektra.
Jei daug elektros sunaudojama dieną, momentinis vartojimas gali būti didesnis, todėl mažiau energijos keliauja per tinklą. Jei namai daugiausia elektros naudoja vakarais ir žiemą, didesnė pagamintos energijos dalis bus atiduodama į tinklą, o atsipirkimas labiau priklausys nuo atsiskaitymo plano. Todėl skaičiuojant svarbu žinoti ne tik kiek elektrinė pagamins per metus, bet ir kada ta elektra bus vartojama.
Paprastas saulės elektrinės atsipirkimo skaičiavimas
Paprasčiausia saulės elektrinės atsipirkimo formulė:
Atsipirkimas = galutinė elektrinės kaina po paramos / metinis sutaupymas.
Pavyzdžiui, tarkime, kad namų ūkis įsirengia saulės elektrinę, kurios galutinė kaina po paramos yra 5 000 eurų. Jei dėl pagamintos elektros per metus pavyksta sutaupyti apie 800 eurų, preliminarus atsipirkimas būtų:
5 000 / 800 = 6,25 metų.
Tai tik orientacinis pavyzdys, o ne universalus rezultatas. Tikslūs skaičiai priklauso nuo elektros kainos, metinio vartojimo, pasirinkto ESO atsiskaitymo būdo, momentinio vartojimo, elektrinės kainos, paramos ir realaus pagaminamos elektros kiekio kWh. Jei elektros kaina mažėja, atsipirkimas gali ilgėti. Jei suvartojimas didėja, pavyzdžiui, pradėjus naudoti šilumos siurblį ar krauti elektromobilį, atsipirkimas gali trumpėti.
Skaičiuojant verta nepervertinti būsimos naudos. Geriau naudoti konservatyvias prielaidas: realų 12 mėnesių vartojimą, pagrįstą elektrinės kainą ir atsargų metinio sutaupymo įvertinimą. Taip sprendimas bus paremtas ne optimistiniu scenarijumi, o labiau tikėtina situacija.
Kiek kW saulės elektrinės reikia namui?
Saulės elektrinės galia turėtų būti parenkama pagal metinį elektros suvartojimą kWh, o ne vien pagal tai, kiek modulių telpa ant stogo. Stogo plotas parodo technines galimybes, tačiau finansinį pagrįstumą lemia tai, kiek pagamintos elektros namų ūkis galės panaudoti.
Jei namas per metus suvartoja nedaug elektros, didelė elektrinė gali pagaminti perteklinį kiekį energijos, kurio ekonominė vertė bus mažesnė. Tokiu atveju investicija didėja, bet metinis sutaupymas neauga proporcingai. Dėl to per didelė elektrinė gali ne pagerinti, o prailginti atsipirkimą.
Kita vertus, jei artimiausiais metais planuojama didinti elektros vartojimą, pavyzdžiui, įsirengti šilumos siurblį, elektrinį vandens šildymą ar elektromobilio įkrovimą namuose, tai verta įtraukti į galios parinkimą. Svarbiausia, kad elektrinės dydis būtų susietas su realiu arba pagrįstai prognozuojamu vartojimu, o ne su maksimaliu galimu stogo užpildymu.
Nuosava saulės elektrinė ar saulės parkas?
Jei stogas netinkamas arba nėra galimybės įsirengti elektrinės sklype, alternatyva gali būti saulės parkas, dar vadinamas nutolusia saulės elektrine. Abu sprendimai gali būti tinkami, tačiau jų atsipirkimą lemia skirtingi veiksniai.
| Kriterijus | Nuosava saulės elektrinė | Saulės parkas / nutolusi saulės elektrinė |
|---|---|---|
| Kam tinka | Namams su tinkamu stogu arba vieta sklype | Butams, namams su netinkamu stogu arba tiems, kurie nenori montavimo savo objekte |
| Momentinis vartojimas | Galimas, jei elektra gaminama ir naudojama tame pačiame objekte | Paprastai visa energija apskaitoma kaip nutolusios elektrinės gamyba |
| Įrengimo rūpestis | Reikia spręsti montavimą, stogo būklę, šešėliavimą, techninius darbus | Mažiau techninio rūpesčio pačiame būste, nes elektrinė yra parke |
| Kas lemia atsipirkimą | Įrengimo kaina, stogo sąlygos, pagaminama elektra, momentinis vartojimas, ESO atsiskaitymas | Įsigytos galios kaina, parko sąlygos, administravimo mokesčiai, pagaminama elektra, ESO atsiskaitymas |
| Kada patraukliau | Kai stogas geras, vartojimas pakankamas, o dalį elektros galima sunaudoti dieną | Kai nėra tinkamo stogo, gyvenama bute arba norima išvengti įrengimo darbų savo objekte |
Nuosava elektrinė dažnai turi pranašumą tada, kai galima išnaudoti momentinį vartojimą ir įrengimo sąlygos yra paprastos. Saulės parkas gali būti praktiškesnis, kai techninės sąlygos namuose prastos arba nėra nuosavo stogo. Abiem atvejais reikėtų skaičiuoti galutinę kainą, metinę gamybą, taikomus mokesčius ir realų elektros poreikį.
Ar verta laukti, kol saulės elektrinės dar atpigs?
Laukti verta tik tada, jei dabartiniai skaičiai nėra įtikinami arba artimiausiu metu keisis jūsų elektros vartojimas, būsto situacija ar finansinės galimybės. Vien tik tikėjimasis, kad saulės elektrinės kaina ateityje sumažės, nėra pakankamas sprendimo pagrindas, nes kartu gali keistis parama, elektros kainos, rangovų įkainiai ir ESO atsiskaitymo sąlygos.
Praktiškiau vertinti dabartinį scenarijų: kiek elektrinė kainuotų šiandien, ar galite gauti APVA paramą, kiek elektros suvartojate per metus, kokia yra jūsų elektros kaina ir kiek pagamintos energijos galėtumėte sunaudoti tiesiogiai. Jei pagal atsargias prielaidas investicija atrodo pagrįsta, laukimas gali reikšti ir prarastą sutaupymą per tuos metus, kai elektrinė dar neveikia.
Jei skaičiavimas ribinis, pavyzdžiui, atsipirkimas labai ilgas arba stogo sąlygos abejotinos, verta neskubėti ir pirmiausia patikslinti techninį vertinimą, gauti kelis pasiūlymus bei palyginti nuosavos elektrinės ir saulės parko variantus.
Kaip suprasti, ar jūsų atveju saulės elektrinė apsimokės?
Norint priimti pagrįstą sprendimą, pirmiausia reikia susirinkti konkrečius duomenis apie savo namą ir elektros vartojimą. Be jų saulės elektrinės atsipirkimas bus tik spėjimas.
- 12 mėn. elektros suvartojimas kWh. Tai pagrindas elektrinės galiai parinkti ir metiniam sutaupymui skaičiuoti.
- Dabartinė elektros kaina. Reikia žinoti, kiek realiai mokate už suvartotą elektrą, nes nuo to priklauso sutaupymo vertė.
- Preliminari elektrinės kaina. Vertinkite galutinę sumą su įranga, montavimu, papildomais darbais ir prijungimo sprendimais.
- APVA paramos galimybė. Patikrinkite, ar galite pretenduoti į paramą ir kaip ji pakeistų galutinę investiciją.
- Stogo kryptis, plotas ir šešėliavimas. Šie veiksniai lemia, kiek elektros kWh realiai pagamins pasirinktos galios elektrinė.
- Kiek elektros suvartojama dieną. Didesnis momentinis vartojimas gali pagerinti ekonominį rezultatą.
- Tinkamiausias ESO atsiskaitymo būdas. Nuo jo priklauso, kaip bus įvertinama į tinklą atiduota ir vėliau susigrąžinta elektra.
Kai šie duomenys aiškūs, galima palyginti kelis scenarijus: mažesnę ir didesnę elektrinę, variantą su parama ir be jos, nuosavą saulės elektrinę ir saulės parką. Geriausias pasirinkimas dažniausiai yra ne didžiausia elektrinė, o tokia, kurios kaina, galia ir pagaminama elektra atitinka realų namų ūkio vartojimą.
Saulės elektrinė apsimoka tada, kai ji sprendžia konkretų jūsų elektros poreikį, o ne tik atrodo patraukliai teoriškai. Kuo tiksliau įvertinsite vartojimą, stogo sąlygas, paramą ir atsiskaitymą su ESO, tuo aiškiau matysite, ar investicija jūsų atveju yra finansiškai pagrįsta.