Privalomasis ir KASKO: kuo skiriasi automobilių draudimai?

Automobilio draudimas Lietuvoje dažniausiai reiškia du skirtingus dalykus: privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą (dažnai trumpinama TPVCA / TPVCAPD) ir KASKO, kuris yra savanoriškas. Abu gali būti „automobilio draudimas“, bet jų paskirtis, kam mokamos išmokos, kokios žalos dengiamos ir net jūsų kasdienė rizika kelyje – iš esmės skiriasi.

Privalomasis (TPVCA): draudžiate ne automobilį, o savo atsakomybę

Kokia privalomojo draudimo esmė?

Privalomasis automobilio draudimas yra skirtas ne tam, kad sutvarkytų jūsų automobilį, o tam, kad apmokėtų žalą, kurią jūs (kaip transporto priemonės valdytojas) padarote kitiems. Paprastai tariant, jei padarote eismo įvykį, privalomasis draudimas padeda nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) atgauti patirtus nuostolius – tiek už sugadintą turtą, tiek už sužalotą sveikatą ar neturtinę žalą.

Ši logika svarbi, nes ji paaiškina, kodėl privalomasis draudimas vadinamas „civilinės atsakomybės“: draudžiamas ne daiktas, o jūsų pareiga atlyginti žalą kitam. Lietuvos bankas aiškiai akcentuoja, kad privalomuoju draudimu apdraudžiama valdytojo atsakomybė, kai valdant transporto priemonę padaroma žala kitam asmeniui.

Kas laikomas „trečiuoju asmeniu“ ir ką privalomasis apmoka?

„Trečiasis asmuo“ praktikoje reiškia nukentėjusįjį: kitos transporto priemonės vairuotoją, keleivius, pėsčiuosius, dviratininkus, taip pat turto savininkus (pvz., jei apgadinate tvorą, vartus, pastato fasadą, kelio infrastruktūrą). Privalomasis draudimas skirtas tam, kad žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas turi pakankamai lėšų.

Teisės aktuose įtvirtinta, kad privalomuoju draudimu apdraudžiama transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė už žalą, o draudimo išmoka yra mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui.

Kada privalomasis draudimas nepadės?

Čia ir slypi dažniausias nusivylimas: privalomasis draudimas paprastai neapmoka žalos jūsų automobiliui, jei eismo įvykį sukėlėte jūs pats. Įstatyme tiesiogiai nurodoma, kad nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos, kai žala padaryta draudžiamąjį įvykį sukėlusiai transporto priemonei, joje esančiam turtui, kitam už žalą atsakingo valdytojo turtui ir pačiam vairuotojui, sukėlusiam draudžiamąjį įvykį.

Tai reiškia, kad privalomasis draudimas yra „kito žmogaus apsauga nuo jūsų klaidos“, o ne „jūsų automobilio apsauga nuo jūsų klaidos“.

Minimalios draudimo sumos, galiojimas ir „Žalioji kortelė“

Privalomasis draudimas turi įstatyme apibrėžtas minimalias (maksimalios išmokos) sumas vienam eismo įvykiui. Šiuo metu Lietuvos teisės akte nurodyta, kad dėl vieno eismo įvykio Lietuvoje, neatsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, draudimo suma yra 6 450 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 Eur dėl žalos turtui.

Be to, privalomasis draudimas yra glaudžiai susijęs su tarptautiniu judėjimu: išvykus į kitas šalis, gali būti aktuali Žaliosios kortelės sistema, o žalos atlyginimo taisyklės gali priklausyti nuo to, kur įvyko eismo įvykis. Praktikoje tai reiškia: jei keliaujate automobiliu užsienyje, verta iš anksto pasitikrinti, kurioje teritorijoje galioja jūsų draudimo apsauga ir kokių dokumentų prireiks.

Kodėl privalomasis yra privalomas ir kas turi juo pasirūpinti?

Privalomasis draudimas yra privalomas todėl, kad eisme padaryta žala dažnai būna didelė ir gali paliesti daugybę žmonių. Įstatyme nustatyta pareiga: Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės (su įstatyme numatytomis išimtimis) privalo būti apdraustos, o draudimas turi galioti visą laiką, kol transporto priemonė yra įregistruota (arba, jei neregistruota / neregistruotina – kol ji naudojama kaip transporto priemonė).

Kas konkrečiai atsako už draudimą, priklauso nuo situacijos: dažniausiai tai transporto priemonės savininkas, bet įstatyme numatyta ir atsakomybė naudotojui (pavyzdžiui, kai transporto priemonė naudojama pagal lizingo ar panašias sutartis). Kitaip tariant: jeigu jūs realiai naudojate automobilį ir dėl to eisme dalyvaujate, įstatymas siekia užtikrinti, kad būtent tuo metu draudimas galiotų.

KASKO: savanoriška jūsų automobilio (ir jūsų rizikos) apsauga

KASKO paskirtis: kai norite apsaugoti savo turtą

KASKO automobilio draudimas skiriasi nuo privalomojo tuo, kad čia pagrindinis tikslas – apdrausti jūsų transporto priemonę ir su ja susijusius turtinius interesus. Lietuvos bankas aprašo KASKO kaip draudimą, kuriuo įprastai apsidraudžiama nuo žalos, kuri gali būti padaryta jūsų transporto priemonei, įskaitant žalą dėl eismo įvykio, vandalizmo, gamtos jėgų, gedimų, vagystės ar dalių vagystės.

Esminis praktinis skirtumas: KASKO dažnai padeda ir tada, kai kaltas esate jūs pats, o privalomasis tokiu atveju jūsų automobilio neremontuos. Todėl KASKO dažniausiai renkasi naujesnių, brangesnių automobilių savininkai, tie, kurie nori sumažinti netikėtas išlaidas, arba tie, kuriems KASKO yra reikalingas dėl finansavimo (pvz., lizingo).

Kas KASKO sąlygose svarbiausia: ne pavadinimas, o taisyklės

Skirtingai nei privalomasis draudimas, KASKO nėra vienodai standartizuotas: draudikai siūlo skirtingus paketus, išimtis, franšizes (išskaitas), remonto organizavimą, papildomas apsaugas (pvz., pakaitinis automobilis, techninė pagalba kelyje, stiklo dūžiai, susidūrimas su gyvūnais, papildoma įranga ir pan.). Todėl reali KASKO vertė priklauso nuo to, kas parašyta jūsų sutartyje ir taisyklėse.

Vertinant KASKO pasiūlymą, naudinga įsivaizduoti „blogiausią dieną“: automobilis apgadintas, jūs skubate, reikia remonto, galbūt automobilio nuomos, o dar ir ginčas dėl to, ar įvykis draudžiamasis. Kuo aiškiau sąlygose apibrėžta, kas draudžiama ir kaip bus organizuojamas žalos atlyginimas, tuo mažiau streso realioje situacijoje.

Franšizė (išskaita): kodėl „KASKO apmokės“ ne visada reiškia „apmokės 100 %“

Praktikoje vienas svarbiausių KASKO elementų yra išskaita (franšizė) – suma ar procentas, kurią jūs prisiimate patys kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju. Dažniausias scenarijus: jei išskaita yra, tarkime, 200 Eur, o remontas kainuoja 900 Eur, draudikas gali atlyginti 700 Eur (konkretus skaičiavimas priklausys nuo sutarties sąlygų).

Kodėl išskaita egzistuoja? Ji mažina smulkių žalų administravimo kaštus ir leidžia sumažinti įmoką, bet kartu reiškia, kad KASKO nėra „bilietas į nemokamą remontą“ kiekvienu atveju. Todėl renkantis draudimą svarbu ne tik kaina, bet ir išskaitos dydis bei taisyklės, kada ji taikoma (pavyzdžiui, stiklo dūžio atvejais ar susidūrimuose su gyvūnais sąlygos kartais būna švelnesnės, bet tai jau priklauso nuo konkretaus draudiko).

KASKO ir privalomasis kartu: kada kuriuo kreiptis?

Jeigu jums žalą padarė kitos transporto priemonės valdytojas, įprastas kelias – kreiptis į kaltininko privalomąjį draudimą. Tačiau kartais žmonės kreipiasi į savo KASKO (pavyzdžiui, kai nori greičiau sutvarkyti automobilį arba kai kyla ginčas dėl kaltės). Lietuvos bankas atkreipia dėmesį į svarbią taisyklę: jei dėl tos pačios žalos jau kreipėtės į savo automobilį KASKO apdraudusią įmonę, dėl tos pačios žalos negalėsite kreiptis į kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusią įmonę.

Trumpai: pasirenkate vieną pagrindinį kelią, o ne bandote „susirinkti“ kompensaciją du kartus. Kuris kelias naudingesnis, priklauso nuo jūsų KASKO sąlygų (išskaitos, remonto būdo, terminų) ir nuo kaltininko draudimo žalos administravimo eigos.

Pagrindiniai skirtumai praktikoje: kuo skiriasi išmokos, rizikos ir „kas moka“

Nors abu draudimai susiję su automobiliu, jų logika skirtinga: privalomasis draudimas saugo kitus nuo jūsų, o KASKO – jus nuo netikėtų išlaidų. Kad skirtumas būtų aiškesnis, verta palyginti per kasdienius klausimus, kuriuos žmonės užduoda po eismo įvykio arba skaičiuodami metines įmokas.

• Kas gauna išmoką? Privalomasis – nukentėję tretieji asmenys; KASKO – jūs (kaip apdraustos transporto priemonės interesų turėtojas), jei žala patenka į draudimo rizikas.
• Ką draudžiate? Privalomasis – civilinę atsakomybę; KASKO – transporto priemonę (ir sutartyje numatytus papildomus interesus).
• Ar bus apmokėtas jūsų automobilio remontas, jei jūs kaltas? Privalomasis – paprastai ne; KASKO – dažniausiai taip, jei įvykis draudžiamasis ir laikėtės sąlygų.
• Ar gali būti išskaita? Privalomajame išmokos mažinimas „iš anksto“ paprastai nėra taikomas taip, kaip KASKO franšizė; KASKO atveju išskaita yra vienas pagrindinių kainos ir apsaugos „svertų“.
• Ar sąlygos visur vienodos? Privalomasis – daug kas nustatyta teisės aktuose, todėl pagrindai panašūs; KASKO – sąlygos priklauso nuo draudiko taisyklių ir jūsų pasirinkto paketo.
• Kas nutinka, jei jūs pažeidžiate taisykles (pvz., vairuojate apsvaigęs)? Privalomasis vis tiek dažnai apsaugo nukentėjusįjį, bet draudikas gali turėti regreso teisę iš jūsų susigrąžinti išmokėtas sumas; KASKO atveju rizika likti be išmokos dažnai didesnė, nes draudimo taisyklės gali numatyti nedraudžiamuosius atvejus.

Dar vienas svarbus niuansas – draudimo sumų mastas. Privalomasis draudimas Lietuvoje turi dideles minimalių sumų ribas, nes sužalojimai ar žuvusiųjų atvejai gali kainuoti labai brangiai, o neturtinė žala taip pat gali būti reikšminga. KASKO atveju draudimo suma dažniausiai siejama su jūsų automobilio verte ir pasirinktomis apsaugomis, todėl „lubos“ paprastai yra mažesnės nei privalomojo draudimo atsakomybės limitai, bet jos labiau atitinka konkretaus automobilio rinkos realybę.

Praktinis pavyzdys padeda greitai suprasti: jei jūs apgadinate kito žmogaus automobilį, privalomasis kompensuoja jo remontą (iki nustatytų limitų). Jei jūs tuo pačiu apgadinate ir savo automobilį – privalomasis jūsų automobilio neremontuos, o KASKO (jei turite) gali padėti.

Kaip pasirinkti: kada užtenka privalomojo, o kada verta KASKO?

Vienas dažniausių klausimų – ar KASKO „apsimoka“. Teisingesnis klausimas būtų: kokį finansinį smūgį jūs galite sau leisti, jei nutiks blogiausias scenarijus. KASKO – tai ne tik „remontas po avarijos“, bet ir apsauga nuo vagystės, vandalizmo, stichinių nelaimių, kai kaltininko nėra arba jo neįmanoma realiai priversti atlyginti žalą.

Situacijos, kai KASKO dažniausiai tampa racionaliu pasirinkimu

• Automobilis brangus arba naujas, o remonto sąskaitos gali siekti tūkstančius eurų.
• Automobilis perkamas lizingu: lizingo bendrovės dažnai reikalauja KASKO visą lizingo laikotarpį, nes jos siekia apsaugoti finansuojamą turtą.
• Automobilis būtinas kasdien (darbas, šeima, gyvenamoji vieta): svarbus greitas remonto organizavimas, pakaitinis automobilis, techninė pagalba kelyje.
• Parkuojate rizikingose vietose (didelis eismas, ankštos aikštelės, didesnė vandalizmo tikimybė) arba daug važinėjate mieste.
• Gyvenate ar dažnai keliaujate ten, kur gamtos rizikos didesnės (audros, kruša, užliejimai): stichinės žalos be KASKO dažnai lieka jūsų pačių rūpesčiu.

Tuo tarpu jei automobilis senesnis, jo rinkos vertė nedidelė, o jūs turite finansinę pagalvę remontui (arba remontuojate pigiai), KASKO gali būti mažiau patrauklus. Vis dėlto net ir senesniam automobiliui kai kurie renkasi „siauresnį“ KASKO ar atskiras rizikas (pvz., vagystę, stichijas), jei draudikas tai siūlo.

Kas labiausiai veikia privalomojo draudimo kainą?

Privalomojo draudimo kaina nėra vien „automobilio amžius“ – draudikai vertina riziką pagal daug parametrų. Lietuvos bankas pateikia pavyzdžius, kad kainai gali būti svarbūs tokie veiksniai kaip naudojimo teritorija ir laikas, draudimo (žalų) istorija, vairavimo stažas, valdytojo amžius, transporto priemonės techniniai duomenys ir naudojimo pobūdis (pvz., taksi, nuoma ir pan.).

Praktiškai tai reiškia: du vienodi automobiliai gali turėti labai skirtingas įmokas, jei skiriasi vairuotojų patirtis, žalų istorija ar naudojimo intensyvumas. Todėl kainą verta lyginti ne „internete išgirdus“, o realiai gaunant kelis pasiūlymus, nurodžius tą pačią informaciją.

Kas labiausiai veikia KASKO kainą ir naudingumą?

KASKO įmoką dažniausiai formuoja automobilio vertė, pasirinktos rizikos, išskaita, remonto organizavimo modelis (ar remontuojama pasirinktame servise, ar draudiko tinkle), papildomos paslaugos (pakaitinis automobilis, techninė pagalba), taip pat vairuotojų ir naudojimo profilis. Tačiau svarbiausia – ne tik „kiek kainuoja“, o ką už tą kainą gaunate.

Naudingas metodas – pasiūlymus vertinti per konkrečius klausimus: kokia išskaita? ar dengiama vagystė? ar dengiama stichija? kaip skaičiuojama automobilio vertė visiško sunaikinimo atveju? ar apdrausta papildoma įranga? koks pakaitinio automobilio terminas? kokie dokumentai reikalingi žalai? Kuo aiškesni atsakymai, tuo mažesnė tikimybė nemalonių staigmenų.

Ką daryti įvykus eismo įvykiui ir kaip išvengti tipinių klaidų

Tiek privalomasis, tiek KASKO realią vertę parodo ne sutarties pasirašymo dieną, o tada, kai įvyksta incidentas. Dalis problemų atsiranda ne dėl „blogo draudimo“, o dėl neteisingų veiksmų po įvykio: pavėluotas pranešimas, netinkamai užpildyta deklaracija, trūkstami dokumentai, savavališkas remontas be suderinimo, neaiškios nuotraukos ir pan.

Greita veiksmų seka (praktinis minimumas)

• Užtikrinkite saugumą: sustokite saugioje vietoje, įjunkite avarinę signalizaciją, pastatykite avarinį ženklą, pasirūpinkite sužeistaisiais.
• Fiksuokite aplinkybes: nufotografuokite automobilių padėtį, pažeidimus, kelio ženklus, stabdymo žymes, bendrą situaciją.
• Užpildykite eismo įvykio deklaraciją, jei situacija leidžia ir policijos kviesti nereikia (kai yra ginčas, sužeisti žmonės ar kitos KET numatytos sąlygos – kvieskite policiją).
• Praneškite draudikui laiku: privalomojo draudimo kontekste dažnai minimas terminas – per 3 darbo dienas informuoti atsakingą draudiką apie įvykį (konkrečią tvarką visada tikrinkite pagal situaciją ir sutartį).
• Neskubėkite remontuoti, kol nesuderinote žalos apžiūros / dokumentų pateikimo, ypač kai žala didesnė ar gali būti ginčas.

Jeigu pildote elektroninę eismo įvykio deklaraciją, CAB nurodo svarbų privalumą: jos duomenys automatiškai perduodami kaltininko draudimo bendrovei, todėl kaltininkui dažnai nebereikia atskiro pranešimo, o nukentėjusiajam lieka kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Privalomasis draudimas: terminai, žalos administravimas ir regreso rizika

Lietuvos bankas nurodo, kad draudikas paprastai privalo išmokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo, o jei per šį terminą neįmanoma ištirti reikšmingų aplinkybių – per 14 dienų nuo tyrimo pabaigos, tačiau tai neturėtų tęstis ilgiau nei 3 mėnesius (su teisės aktuose numatytomis išimtimis). Tai svarbu, nes leidžia suprasti, kada galima pagrįstai klausti draudiko apie užsitęsusį procesą.

Taip pat verta žinoti regreso (susigrąžinimo) logiką: net jei nukentėjusiojo žala bus atlyginta, tam tikrais atvejais draudikas gali turėti teisę reikalauti iš kaltininko grąžinti išmokėtas sumas (pavyzdžiui, kai vairuota apsvaigus, pasišalinta iš įvykio vietos, žala padaryta tyčia ir pan.). Tai dar viena priežastis, kodėl po eismo įvykio būtina elgtis pagal taisykles.

Ginčai su draudiku: kur kreiptis, jei nesutinkate?

Jeigu kyla nesutarimų su draudimo bendrove (dėl žalos dydžio, įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, vilkinimo, dokumentų reikalavimų), pirmas žingsnis paprastai yra raštu kreiptis į draudiką ir aiškiai išdėstyti pretenziją. Lietuvos bankas informuoja, kad nepavykus taikiai išspręsti problemos, galima kreiptis į Lietuvos banką dėl skundo ar ginčo nagrinėjimo (pagal nustatytą tvarką), o taip pat išlieka galimybė ginčą spręsti teisme.

Praktinis patarimas: ginčų situacijose stipriausiai veikia konkretūs dokumentai (sutartis, taisyklės, nuotraukos, remonto sąmata, susirašinėjimas, policijos medžiaga). Kuo tvarkingiau viską kaupsite nuo pirmos dienos, tuo lengviau bus apginti savo poziciją.