„Šiandien problemos tokios kompleksinės, kad jų neįmanoma išspręsti turint tik siaurą išsilavinimą“, – teigia Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Pasak jos, tyrimai ir pasaulinės tendencijos rodo, kad rinkai nebereikia daug vienodas kompetencijas turinčių specialistų, kuriems sunku išsiskirti iš kitų.

Pasak J. Šiugždinienės, Y ir Z kartos yra pragmatiškesnės, nei ankstesnės, t. y. pradėta vertinti, kas magistrantūros studijų metu prarandama – pavyzdžiui, darbas arba dalis pajamų. Šiandien studentai skaičiuoja ir tai, kokios naudos, investuodami savo laiką ir prarasdami galimas pajamas, jie gauna iš magistrantūros studijų.

Tyrimai rodo, kad magistrai įsidarbina lengviau nei bakalaurai: Mokslo ir studijų stebėsenos agentūros duomenimis (MOSTA), įsidarbina 88 proc. universitetų magistrų, o jų vidutinis mėnesio atlyginimas siekia apie 750 eurų (kone trečdaliu daugiau nei bakalaurų). Europoje magistrantų įsidarbinamumas siekia 87 proc., o JAV atlikti tyrimai rodo, kad 61 proc. darbdavių linkę įdarbinti žmones su kuo aukštesniu išsilavinimu.

Studijos atveria galimybes mokytis vienam iš kito

„Negaliu sugalvoti srities, kurioje nebūtų būtina nuolat siekti naujų žinių. Galima pasinaudoti sukurta struktūrizuota sistema: bakalauro/magistro studijomis, galima rasti savų kelių. Mano asmeniniu įsitikinimu, universiteto studijos atveria galimybes, kurias kitaip pasiekti būtų gana sudėtinga, ypač gyvą kontaktą – diskusijas su dėstytojais, bendrakursiais“, – sako Agnė Klasavičienė, tarptautinės skaitmeninės reklamos įmonės „Adform“ personalo vadovė.

A. Klasavičienės teigimu, iš įmonės Lietuvos padalinio darbuotojų 30 proc. yra magistrų, kai, tuo tarpu, magistro laipsnį turi 53 proc. įmonės vadovų.

„Reikia pažymėti, kad dalis magistrantų nėra ką tik studijas baigę studentai – jie jau yra dirbę versle ar turi kitokio darbo patirties. Tokie specialistai sugrįžta studijuoti, nes jaučia poreikį gauti naujų, gilesnių žinių ir įgyti papildomų gebėjimų“, – teigia KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė.

„Swedbank“ Karjeros centro vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė teigia, kad magistro diplomas dažnai atskleidžia, kiek atkakliai jis siekia tikslo, kiek yra linkęs užbaigti tai, ką pradėjo. Jos teigimu, iš visų įmonės darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu, 60 proc. yra magistrai.

„Atrankose vis dažniau pastebime tendenciją, kad kandidatai būna baigę bakalauro studijas ir daro pauzę, galvodami apie tai, ko norėtų mokytis toliau, ypač jeigu bakalauro studijos nepateisino jų lūkesčių arba tiesiog šių studijų metu suprato, kad tai nėra ta sritis, į kurią norėtų gilintis toliau. Jie tikisi, kad darbinė patirtis galbūt padės priimti sprendimą, ką norėtų studijuoti vėliau“, – sako A. Jonaitytė-Karalienė.

Siauri specialistai šiandien reikalingi mažiau

KTU magistrantūros studijų modelis MA+ siūlo skirtingus kompetencijų ugdymo paketus – specialisto, vadovo ir tarpkryptį – atitinkančius šiandienos poreikius. Jis suteikia galimybę projektuoti savo išsilavinimą pagal būsimos karjeros poreikius. Pavyzdžiui, jei studento siekis yra tapti giliu vienos srities specialistu ir vėliau, galbūt, gilinti šias žinias doktorantūroje, vykdyti mokslinį darbą, jam siūloma rinktis specialisto kelią. Nemažai studijuojančių magistrantų jau turi sukaupę darbo patirties ir siekia vidurinio lygmens vadovo karjeros. Jiems, greta studijuojamos specialybės, siūloma rinktis vadovavimo kompetencijų bloką. Tarpkryptės kompetencijos leidžia pačiam studentui pasirinkti pagrindinės ir papildomos kompetencijų derinį.

„Pavyzdžiui, taikomąją chemiją studijuojantis asmuo gali gilinti ir informacinių technologijų (IT), studijuojantis statybos inžineriją – produktų dizaino ir projektavimo, o IT – komunikacijos ar duomenų analitikos žinias. Neretai magistrantūroje keičiama studijų kryptis, pavyzdžiui, inžinieriai magistrantūroje studijuoja vadybą ar ekonomiką. Iš tiesų šiandien gyvename tokiame pasaulyje, kur privalome mokytis visą gyvenimą, ir viena siaura specializacija jau nebėra išeitis“, – sako J. Šiugždinienė.

Pasak jos, šiandien sunku nuspėti, kas po trisdešimties metų lems sėkmingą ekonomiką, todėl susiorientavęs į vieną siaurą sritį specialistas rizikuoja nespėti persiorientuoti pasikeitus situacijai.

Platus išsilavinimas suteikia daugiau galimybių globaliame pasaulyje

A. Klasavičienės teigimu, KTU magistrantūros modelis MA+ yra tai, ko šiandien labai reikia ir trūksta.

„Daugelis dirbame labai kompleksinėje, dinamiškoje, neapibrėžtoje aplinkoje. Lūkesčiai darbuotojams dideli. Jiems duodama daug laisvės, tačiau kartu jie turi prisiimti ir daug įvairių atsakomybių. Vadovai nebeduoda tikslių nurodymų, darbuotojai turi patys priimti sprendimus. Be to, žmonių ratas, su kuriais nuolat tenka dirbti, taip pat išsiplėtęs“, – teigia A. Klasavičienė, kurios atstovaujama įmonė „Adform“ turi 18 padalinių visame pasaulyje, kuriuose dirba per 700 darbuotojų.

Pasak jos, platus išsilavinimas suteikia daugiau galimybių tiek suprasti ir įvertinti kultūrinius, mąstymo, kalbinius skirtumus, tiek ir susikalbėti skirtingų sričių specialistams – pavyzdžiui, programuotojai glaudžiai dirba su klientų aptarnavimo skyriaus specialistais ir panašiai. A. Klasavičienės teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje nuolatinis mokymasis ir tobulinimasis, domėjimasis ir smalsumas yra esminės sėkmingo specialisto savybės.

„Šiandien darbe vis aktualiau turėti platesnes ir įvairesnes kompetencijas – turime būti lankstūs, lengvai adaptuotis įvairiose situacijose. Taigi žmogus, gebantis suderinti keletą dalykų, turintis platesnį kompetencijų spektrą, tikėtina, turės platesnį matymą, lengviau adaptuosis besikeičiančioje aplinkoje.“, – teigia A. Jonaitytė-Karalienė, vadovaujanti „Swedbank“ Karjeros centrui.

Kuriant studijas bendradarbiaujama ir su verslo, ir su mokslo elitu

„Kurdami naująjį magistrantūros modelį, tyrinėjome Danijos, Švedijos ir Suomijos aukštojo mokslo sistemas, kurių dėmesys sutelktas į studijas, orientuotas į studentą, jų pritaikomumą praktikoje. Vadovavomės ir JAV aukštųjų mokyklų, tokių, kaip Kalifornijos universiteto tinklo, Nortvesterno universiteto, Masačusetso technologijos instituto ir kitais pavyzdžiais. Šios pasaulinio lygio aukštosios mokyklos savo veikloje akcentuoja galimybę rinktis, pabrėžia tarpdiscipliniškumo poreikį – kaip gebėjimą, kurį privalo turėti įvairių sričių ekspertai“, – pasakoja J. Šiugždinienė.
KTU studijų prorektorė ypač pabrėžia bendradarbiavimo su verslu svarbą – siekiant patikrinti naujo magistrantūros modelio ir jo kompetencijų blokų reikalingumą rinkai, verslo bei viešojo sektoriaus atstovai MA+ modelio kūrime bendradarbiauja nuo pat pradžių.

„Žvelgiant plačiau, kuo kokybiškesnės studijos bus Lietuvoje, tuo mūsų rinkoje turėsime daugiau stiprių specialistų. Rinkoje aiškiai matyti augantis tam tikrų kompetencijų poreikis – ypač SAS, IT specialistų, todėl įmonė supranta, kad tik bendradarbiaujant su universitetais bus parengti specialistai, turintys ir praktinių, ir teorinių žinių.“, – teigia A. Jonaitytė-Karalienė.

A. Klasavičienė teigia, jog verslo ir universiteto bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms: universitetas noriai priima tiek įmonės pasiūlytas idėjas, tiek ir patys turi puikių minčių ir įžvalgų.
„Su KTU bendradarbiaujame jau daugiau nei penkerius metus. Labai vertiname KTU inovatyvumą ir aktyvumą, kuriant naujas ar tobulinant ilgalaikes studijas, programas. Be to, KTU komanda yra orientuota į rezultatą, o tai mus, verslo atstovus, labai džiugina“, – sako A. Klasavičienė, „Adform“ personalo vadovė.

Magistrantūra naujai: šiandien nebereikia vienodas kompetencijas turinčių specialistų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *