Šiandien apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą kalbama daug. Universitetai kelia sau tikslus rasti kelius suartinti dvi labai skirtingas puses. Tikimasi, kad organiškų santykių tarp universitetų, tyrimų bei verslo centrų atsiradimas sudarys sąlygas atsirasti Lietuvos mažiesiems Silicio slėniams, kuriuose kuriamos technologijos taps verslo ir visuomenės varomąja jėga. Nors praktika rodo, jog santykių tarp verslo ir mokslo vystymas nėra lengvas, tačiau Kauno technologijos universitetas (KTU) šį atotrūkį nuolatos mažina.

Studijose – orientacija į rinkos poreikius

KTU Vadybos krypties studijose startuoja naujas etapas. Šiandien studijų krypties komitetą sudaro 4 akademikai, 2 studentai ir net 6 socialiniai partneriai iš verslo. Viena iš pagrindinių užduočių, keliamų KTU Vadybos krypties studijoms, – verslo ir mokslo bendradarbiavimas studijų procese, studentų darbuose bei projektuose. Siekiama, kad studijų semestriniai, tiriamieji ir baigiamieji projektai taptų tam tikru katalizatoriumi ir vienu iš sprendimų testavimo būdų. Tikimasi, kad vis dažnesnis verslo atstovų dalyvavimas paskaitose, pristatant konkrečius įmonių atvejus, kurs darbdavio ir potencialaus darbuotojo ryšį. Tokiu būdu kontaktas tarp verslo ir mokslo dar labiau stiprės.

„Visa tai parodo, kad esame ir būsime atviri verslo poreikiams, visi strateginiai pokyčiai orientuojami į rinką, studijos vis labiau grindžiamos verslo problemų sprendimu, naujausių mokslinių tyrimų rezultatų perkėlimu į verslą. Studentų darbus orientuojame į mokslinių projektų rezultatų pritaikomumą, praktinių verslo problemų sprendimą, prototipų kūrimą. Pavyzdžiui, Vokietijoje net daktaro disertacijoms techniškuosiuose universitetuose keliamas reikalavimas pateikti akivaizdų rezultatų poveikį industrijoms, taip keliant regiono pramonės lygį“, – sako KTU Vadybos krypties studijų programų vadovė Lina Užienė.

Jungiamoji grandis – antrepreneriškumas

Studentų atstovės KTU Vadybos krypties studijų programų komitete Virginijos Januškaitės nuomone,Lietuvoje verslas ir mokslas vis dar yra skirtingus interesus puoselėjančios šalys. Tad bendrų interesų atradimas reikalauja abipusio požiūrio pokyčių bei stiprios vidinės motyvacijos.

„Verslas visuomet žino, ko nori, problemos yra aiškios, siektini rezultatai taip pat, bet koks žingsnis apibrėžtas ir paremtas aiškiais finansiniais parametrais, tiksliais skaičiais. Tuo tarpu mokslo pasauliui toks apibrėžtumas nebūdingas. Tyrimai atliekami investuojant pinigus, o rezultatai – skirtingi ir ne visuomet tokie, kokių tikimasi. Sakyčiau, jog mokslo tyrimai labiau orientuoti ne į praktinių, o į mokslinių problemų sprendimą. Universitetuose kuriamos technologijos yra besimezgančių radikaliųjų inovacijų užuomazgos, kurias kažkam reikia auginti,“ – sako V. Januškaitė.

Jos teigimu, Lietuvoje stipri akademinė kultūra, o mokslininkai, jei jie nėra socialinių mokslų srities, verslu domisi mažai. Jei JAV tyrėjai dažniau puoselėja viltis iš savo darbo uždirbti milijoną, tai Lietuvoje apie tai svajoja vienetai. Tačiau mokslinio tyrimo rezultatų taikomąjį potencialą įžvelgia būtent mokslininkas, o to potencialo išplėtojimas iki praktikoje taikomos technologijos taip pat yra mokslininko uždavinys, kuriuo jis yra suinteresuotas arba ne.

„Verslui reikia aiškių ir konkrečių sprendimų, technologijų su tiksliai apibrėžta taikymo sritimi ir šie sprendimai turi būti išplėtoti universiteto ribose. Verslas neinvestuos pinigų ten, kur nebus matyti aiškūs rezultatai arba jei kils abejonių dėl mokslininkų suinteresuotumo tuos rezultatus pasiekti“, – sako V. Januškaitė.

Anot KTU Vadybos krypties studijų programų vadovės L. Užienės, šiame etape kritiškai svarbiais tampa stiprūs antrepreneriai, gebantys mokslo rezultatus perkelti į rinką. Antrepreneriškų savybių ugdymui KTU skiriams didelis dėmesys.

„Antreprenerystė, kaip bazinė bet kokios veiklos kompetencija, reikalinga įvairiose industrijose ir darbo vietose, skiepijama įvairių specialybių KTU studijų programose,“ – sako L. Užienė.

Gebėjimas susikalbėti – gyvybiškai svarbus

Dar vienas didelis iššūkis – verslo ir mokslo atstovų komunikacija. Kalbama ne apie institucijų vadovų, o apie mokslininkų ir įmonių inžinierių bendravimą. Mat nesusikalbėjimo problema šioje grandyje gali nulemti nesėkmingą projekto baigtį, nors vadovų lygmenyje susitarimas ir bus pasiektas.

„Niekam ne paslaptis, kad fiziko ir mechanikos ar elektronikos inžinieriaus supratimas apie tą patį reiškinį, objektą bus skirtingas, paremtas kiekvieno profesiniu išmanymu. Problemas jie spręs taip pat iš skirtingų prieigų, tačiau sėkmingam rezultatui pasiekti, jiems teks susikalbėti ir suprasti, ko vienas iš kito nori. Reikėtų suprasti tai, kad mokslininkai yra tie, kurie geriausiai žino, ką jie daro ir kokios yra jų galimybės, o inžinieriai geriausiai žino, kokios technologinės problemos kyla įmonių viduje. Tad apie bendrus verslo ir mokslo institucijų projektus bus galima kalbėti tik tada, jei mokslininkas ir inžinierius žino, kaip vienas kitam gali pagelbėti,“ – teigia V. Januškaitė.

KTU Vadybos krypties studijų programų komiteto narė, studentė V. Januškaitė įsitikinusi, kad skirtingų sričių ekspertų santykiai, bendravimo kultūra turi būti kuriama dar studijų metu.  Todėl į bendrus renginius dažniau reikėtų sukviesti ne įstaigų vadovus, o pačius mokslininkus, įmonių inžinierius bei atitinkamų specialybių studentus.

„Studentai šiuo atveju yra tarpinė grandis, galinti veikti kaip katalizatorius šių santykių kūrime. Jauni, talentingi specialistai dar studijų metu įsidarbinę įmonėse turi progą pažinti abi puses, įžvelgti bendradarbiavimo potencialą bei galimas kliūtis. Jaunieji universitetų specialistai turėtų būti skatinami tapti tarpininkais tarp verslo ir mokslo, ypač jei pasirenkama tęsti studijas aukštesnėse pakopose. Tačiau neatsiriboti nuo akademinės bendruomenės reikėtų skatinti ir absolventus,“ – siūlo studentė.

Akademinės ir verslo visuomenės atstovų susitikimą šiemet inicijavo KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas (EVF). Diskusijos „Ateities gamyba“ metu buvo aptariamos versle kylančios problemos ir pristatomos bendrų verslo ir mokslo projektų finansavimo galimybių schemos.

Iššūkis ateities sėkmei: verslas – mokslui, mokslas – verslui

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *