Studentė Rūta Songailaitė: apie studijas, keliones, maistą ir svajones.

Šiandien kalbėsime su Rūta, labai drovia, tačiau įspūdingai spalvinga ir inteligentiška asmenybe. Rūta per 12 mokslo metų baigė muzikos mokyklą (groja pianinu), bet roko grupėje grojo bosine gitara; turi geltoną karatė dirža, kūrė knygą veganams, užsiiminėdavo įvairiais rankdarbiais, bei dalyvaudavo konkursuose ir olimpiadose. Pagalvotum, kad tiek veiklų turintis žmogus daug nesimokė, tačiau Rūta mokyklą baigė su pagyrimu. Šiuo metu, ji trečio kurso studentė apkeliavusi dalį europos ir ko gero visą Šiaurės Ameriką.

Papasakok truputi apie save, kokia buvai mokykloje, kokia buvai paauglė?

Visada buvau (tikiuosi vis dar esu) draugiškas, šiltas žmogus. Galiu sutarti su įvairaus plauko žmonėmis, rasti su jais bendrus interesus. Galbūt todėl, kad man viskas patinka. Na, kaip viskas, tiesiog gyvenime mane domina daug sričių ir aš viską noriu išbandyti – nuo jogos iki ekstremalaus sporto, nuo klasikinės muzikos iki roko.

Kiek pamenu, visada buvau draugų apsuptyje, kartu lankėme įvairiausius būrelius: muzikos mokykla, šokiai, choras, karatė, muzikos grupė.

Minėjai, kad bandei laimę mokytis užsienyje. Kas nutiko?

Maždaug 10-11 klasėje draugė labai entuziastingai papasakojo kaip ji planuoja studijuoti užsienyje, nuo ko viską pradėti, ką daryti. Suviliojo mane ta mintis – studijos užsienyje. Tada tai atrodė kažkas neįmanomo ir nuostabaus. Niekas iš mano pažįstamų dar nebuvo nestudijavę svetimoje šalyje, o pati mintis išvažiuoti kažkur, kažką patirti naujo man atrodė lyg svajonės išsipildymas apie kurią dar nebuvau susimąsčiusi.

Žingsnis po žingsnio, įstojau į vieną Anglijos Universitetą (specialybė – Žaidimų Technologijos). Neslėpsiu, dabar kartais pagalvoju, kad visgi norėčiau studijuoti šį dalyką. Nuvykus į miestą, kuriame buvo universitetas, atsirado kėblumų dėl gyvenamos vietos, o ir pats miestas nelabai patiko. Tad, po 3 dienų apsistojimo viešbutyje išsvykome (buvau atvykusi su savo vaikinu ir bendraklasiu) atgal į Londoną. Ten sėkmingai ir labai greitai radau darbą, bet studijas teko mesti jų nepradėjus. Labai nepergyvenau, nes miestas kuriame turėjau mokytis tikrai nepatiko, tad nusprendžiau kitais metais stoti į vieną iš Londone esančių universitetų. Taip ir padariau, įstojau (stojimai vyko žiemą), bet pavasarį praradau darbą. Turėčiau paminėti, kad gyventi ten dažnai būdavo labai sunku, ilgėdavausi namų, labai dažnai liūdėdavau, o praradus darbą pasidarė dar prasčiau. Tada nusprendžiau, kad Anglijoje likti nebegaliu, noriu grįžti namo – į Lietuvą. Tad vėl teko mesti studijas jų net nepradėjus.

Kaip sekėsi grįžus į Lietuvą?

Grįžusi įstojau į Vilniaus Universiteto Kauno Humanitariniame fakultete siūlomą studijų programą – Finansų Informatiką. Esu labai laiminga ir patenkinta, sužinojau, kad man labai patinka programavimas. Mokytis sekasi pakankamai gerai ir visgi labai džiaugiuosi, kad gyvenu ir studijuoju Lietuvoje.

Žinome, kad tau teko nemažai pakeliauti, aplankei online casino Ameriką jau du kartus, kas privertė sugrįžti?

Pirmą kartą į Ameriką vykau visai vasarai, per “Work & Travel USA” programą studentams (didelis Ačiū anglų k. dėstytojai, kad paragino mane šiam žingsniui). Dirbau Amerikoje visa vasarą, o po to 10 dienų keliavau po rytinę pakrantę – Niujorkas, Atlantic City, Bostonas, Niagaros kriokliai. Keletą dienų praleidau ir Kanadoje – Torontas, Otawa, Quebec, Monrealis. Kelionė paliko neišdildomus įspūdžius, buvau beprotiškai laiminga, kad turėjau galimybę kartą gyvenime aplankyti Ameriką.

Tą patį rudenį draugai pradėjo planuoti 3 savaičių kelionę per visas JAV. Negalėjau atsispirti potraukiui vėl aplankyti tą šalį, tik šįkart vylėmės pamatyti ir patirti žymiai daugiau. Ne be reikalo pavadinome šią kelionę “Grand Trip USA”, nuvažiavome maždaug 15000 kilometrų, keliavome šešiese. Pagal planą turėjome iš Niujorko nuvažiuoti iki Los Andželo ir atgal į Niujorką (pakeliui aplankant daugybę miestų ir objektų), todėl dažnai teko važiuoti naktimis, miegoti ir valgyti mašinoje (taupėme laiką). Tai buvo kažkas nepaprasto. Mano manymu, nėra jokio įdomumo gyventi viešbučiuose ir valgyti restoranuose. Kelionė turi būti panaši į tokia, kokią turėjome mes, pilna nuotykių, nenuspėjama ir geroje kompanijoje draugų. Nuoširdžiai linkiu kiekvienam patirti kažką panašaus.

Vis dažnesne diskusija tampa metų pertraukos pasiėmimas tarp mokyklos ir universiteto. Pati darei tokią pertrauką, kaip tai vertini? Ar turi ką patarti abiturientams svarstantiems apie tai?

Vertinu tikrai labai teigiamai. Nereikėtų stoti ten, kur nenori, tik tam, kad kažkur įstotum. Galbūt, pasiėmus metų pertrauką, sužinosi ko iš tikrųjų nori. Žinoma, sėdėjimas namuose per tuos metus abejoju ar labai padėtų. Reikia ieškoti savęs, pažinti save, o tada bus lengviau ir priimti sprendimus.

Minėjai, kad turi pomėgį maisto gaminimui, ar turi planų susijusių su šiuo pomėgiu?

Aistrą maisto gaminimui atradau maždaug 10-11 klasėje. Tada netgi pradėjau rašyti sveikų ir tinkamai suderintų patiekalų receptų knygą. Deja, baigus mokyklą ir pradėjus studijuoti bei keliauti (ne po užsienį, bet iš Kupiškio į Kauną ir atgal), tam randu vis mažiau ir mažiau laiko, o knygą visai apleidau (gal, kada nors…). Šiuo metu visus gaminamus patiekalus talpinu į savo puslapį facebook’e pavadintą ,,Rūčio virtuvė”. Neseniai pati tapau vegane, todėl ir knyga dabar jau būtų šiek tiek kitokio pobūdžio.

Ruta 3
Picos skonio Valentino diena: Picos skonio vafliai; Picos skonio keksiukai; Pica; Svogūnų sriuba duonos dubenėlyje.

Neseniai “išaudžiau” tokią mintį – reikėtų atidaryti Lietuvoje pirmąją 100% vegan piceriją. Žinoma, rimtai apie tai net negalvojau, bet vienas žmogus “užsikabino” ir dabar labai ieško bendraminčių, kurie norėtų įgyvendinti šią idėją. Gal visgi vertėtų pabandyti…?

Ką norėtum pasakyti jauniems žmonėms, dar tik besirenkantiems savo kelią?

Ruta 4

Tiems, kurie nežino kuo nori būti, siūlyčiau nebijoti padaryti pertrauką po mokykos ir pirma pabandyti atrasti save. Jei norite kurti savo verslą, atidaryti restoraną, pirma pabandykite įsidarbinti kokiame nedideliame restoranėlyje patys ir pamatyti kaip verslas atrodo iš tikrųjų. Nebijokite bandyti ir naudokitės visomis progomis, kurios tik pasitaiko gyvenime.

Interviu su Rūta Songailaite

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *