Lietuvoje galima periodiškai matyti neoficialias reklamas apie „paskolas be pajamų“, tačiau tai – tik neoficialūs ir dažnai nelegalūs pasiūlymai. Realybė yra kitokia: tiek nacionaliniai teisės aktai, tiek ES taisyklės verčia oficialius kredito davėjus kruopščiai vertinti jūsų kreditingumą ir tvarių, patikrinamų pajamų šaltinius. Kitaip tariant, licencijuoti rinkos dalyviai paskolų be pajamų vertinimo nei siūlo, nei gali siūlyti – to tiesiog neleidžia įstatymai ir priežiūros gairės.
Paskolos be pajamų vertinimo – misija (ne)įmanoma?
Pagal Lietuvos vartojimo kredito įstatymą ir Lietuvos banko patvirtintas gaires kredito davėjas privalo įvertinti vartotojo kreditingumą prieš suteikdamas paskolą. Vertinimo tikslas – įsitikinti, kad konkretus įsipareigojimas, kartu su jau turimais, bus realiai įvykdomas visą sutarties laikotarpį. Vertinant remiamasi tvariomis (pastoviomis ir patikrinamomis) pajamomis, kredito istorija ir duomenimis iš registrų bei informacinių sistemų. Be to, kreditoriai privalo naudotis Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų baze (PRDB), kurioje matomi anksčiau prisiimti įsipareigojimai ir jų vykdymas. Todėl paskolos be pajamų vertinimo iš prižiūrimų (licencijuotų) įstaigų praktiškai nebus prieinamos.
Iš kur atsiranda pažadai apie paskolas be pajamų? Dažniausiai – iš neoficialių, neprižiūrimų skolintojų arba tarpusavio susitarimų tarp privačių asmenų. Tokie sandoriai apeina vartotojų apsaugą (įskaitant išsamų informavimą, BVKKMN skelbimą, teisę nesumokėjus neteisėtai padidintų netesybų ir kt.) ir gali pažeisti reikalavimus teikti kreditus tik esant įrašymui į viešuosius Lietuvos banko sąrašus. Priežiūros institucija rekomenduoja tikrinti, ar kredito davėjas yra įtrauktas į viešąjį sąrašą.
Neoficialių paskolų rizikos:
- Perteklinė kaina. Nėra privalomų atskleidimų pagal įstatymą; galite nematyti visų mokesčių ar realios BVKKMN.
- Teisinės apsaugos trūkumas. Neturėsite vartotojo teisių pagal Vartojimo kredito įstatymą (pvz., aiškiai apibrėžtos teisės į informavimą ar išankstinį grąžinimą).
- Agresyvus skolų išieškojimas ir sukčiavimo atvejai. Lietuvos bankas nuolat perspėja saugotis neprižiūrimų finansinių paslaugų teikėjų.
- Netesybos ir sąlygos, kurios būtų neteisėtos prižiūrimoje rinkoje. Teismų praktika ir LB gairės riboja nepagrįstus mokesčius ir reikalauja sąžiningų sąlygų – neoficialiuose susitarimuose to gali nebūti.
Paskolos bedarbiams – tik gaunant kitas oficialias pajamas
Jei šiuo metu nedirbate, vien bedarbio statusas paskolai kelio neužkerta – kreditoriai turi matyti tvarias ir patikrinamas pajamas, kurios tęsis pakankamai ilgai, kad padengtų įmokas. Dalis oficialių pajamų šaltinių (pvz., socialinio draudimo pensijos, deklaruotos nuomos pajamos, ilgalaikės išmokos) gali būti vertinami, tačiau sprendimai – individualūs, o kreditoriai akcentuoja būtent nuolatines pajamas Lietuvoje. Nedarbo išmoka paprastai laikoma laikina (mokama iki 9 mėn.), todėl vien jos dažnai nepakanka paskolos prieinamumui.
Ką kreditoriai paprastai tikrina ir prašo pateikti:
- Banko sąskaitų išrašus bei pajamų tęstinumo įrodymus (darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos, pensijos ir pan.).
- Informaciją iš registrų ir informacinių sistemų (pvz., PRDB, kredito biurai) apie esamus įsipareigojimus.
- Duomenis apie socialines išmokas: nedarbo išmoka susideda iš pastovios ir kintamos dalių ir mokama ribotą laiką – tai svarbu vertinant tvarumą.
Jei paskolos bedarbiams gali būti suteikiamos tik tais atvejais, kai turite oficialias, pastovias pajamas (pvz., socialinio draudimo pensiją ar stabilias deklaruojamas nuomos pajamas): tuomet tikėtina, kad kreditorius jas vertins kaip dalį bendro pajamų krepšelio. Tačiau kiekvienas kreditorius taiko savo vidaus taisykles (pagal LB ir EBA gaires) ir sprendžia, kas laikoma „tvariomis“ pajamomis bei kokio laikotarpio istorijos pakanka.
Pajamų ir kreditingumo vertinimas – atsakingo skolinimo garantas
Kreditingumo vertinimas nėra betikslis biurokratinis reikalavimas – tai pamatinė vartotojų apsaugos priemonė. ES vartojimo kredito direktyva (nauja redakcija 2023/2225) įtvirtina privalomą kreditingumo vertinimą prieš suteikiant kreditą, kad vartotojai neprisiimtų jų finansinėms galimybėms per didelės naštos, o informacija apie kainą būtų išsami ir palyginama. Lietuvos teisė ir priežiūros taisyklės šiuos principus perkelia į praktiką.
Europos bankininkystės institucijos (EBA) Gairės dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos nustato standartus kredito rizikos valdymui: vertinamos tvarios pajamos, būtinieji gyvenimo kaštai, palūkanų normų šoko poveikis, naudojami patikimi duomenų šaltiniai, o vidaus taisyklės turi užtikrinti, kad naujos paskolos būtų geros kokybės per visą ciklą. Šios gairės taikomos bankams visoje ES ir padeda išvengti perteklinio įsiskolinimo – tiek vartotojams, tiek sisteminiu mastu.
Trumpai: oficialiose, prižiūrimose finansų institucijose paskolos be pajamų vertinimo – mitas. Jei neturite darbo, reali galimybė atsiranda tik tada, kai turite kitas oficialias, tvarias pajamas ir tai galite pagrįsti dokumentais. Venkite neoficialių skolintojų – tikrinkite, ar kredito davėjas įrašytas į Lietuvos banko viešuosius sąrašus. Tai pigiau, saugiau ir teisiškai patikimiau.