Su muzikologe Jolanta Sukoviene kalbamės apie šiuolaikinę muziką – įvairialypę, neretai stebinančią, išlaikiusią savo tradicines ištakas, tačiau nuolat eksperimentuojančią ir ieškančią naujų išraiškos formų.

Koks muzikos vaidmuo šiandieninėje kultūroje?

Milžiniškas. Šiuolaikinė muzika tarnauja tiek buityje, tiek lydi žmogų kasdieniniame gyvenime ištisą parą. Muzika prieinama ir lengvai pasiekiama – tai ir radijas, ir televizija, šiuolaikinės skaitmeninės technologijos. Muzika atspindi šiuolaikinę mūsų civilizacijos dvasią, postmodernizmo epochą, su globalinėmis žmonijos civilizacijos problemomis. Pop industrija – tai dar viena „religija“ naudojama kaip masių valdymo priemonė. Šiuolaikinė muzikos industrija, viena labiausiai išvystytų industrijų kartu su kino ir medijų industrijomis, yra viena didžiausių pasaulyje, kurios kompanijų vertė siekia trilijonus eurų.

Kuo ypatinga šiuolaikinė muzika?

Na, pirmiausia tuo, kad tai jau XXI a. muzika. Šiuolaikinė muzika yra pasaulio muzika, prieinama plačiam klausytojų ratui. Tai didžiulis agregoras su daugybe atšakų tiek žanruose tiek stiliuose, tai ir akademinė, ir jazz muzika, tai ir elektronika, bei šiuolaikinis pop mainstream’as, tai ir avangardas su eklektiškom postmodernizmo meno ir apskritai stiliaus tendencijomis, tai ir gilus eksperimentinis undergraund’as, tai įvairialypės faktūros tradicijų, kalbos ir išraiškos formų bei technikų audinys.

Kalbėti apie šiuolaikinę muzika siaurąja prasme yra labai sunku, nes tai labai plati tema, susidedanti iš sudėtingo terminų ir teorinių sąsajų darinio, viso „instituto“, tema apimanti muzikos kaip meno ypatybių išraiškos formų tyrinėjimo sferą, jos socialinį vaidmenį ir svarbą. Tai tema, turinti paraleles su mokslo bei filosofijos, religijos kultūros ir istorijos sritimis.

Šiuolaikinė muzika yra išlaikiusi savo, kaip meno, tradicines ištakas ir konstravimo bei paskirties principus, teorinius postulatus, kur puoselėjamos ir tęsiamos tam tikrų klasikinių stilių tradicijos. Tačiau šiuolaikinė muzika nepaliauja ieškoti naujų išraiškos formų ir skambesio. Muzika XXI amžiuje turi tęstinumą su vyraujančiomis muzikos kryptimis XX–ojo amžiaus pabaigoje (visų pirma – avangardu ir eksperimentine muzika, minimalizmu, postminimalizmu, postmodernizmu).

Ar iš tiesų kiekvienas gali kurti muziką? Kodėl?

Matyt taip, nes tai prigimtinė duotybė. Muzika yra kalba. Žmogus savo prigimtimi yra muzikalus, nes jis turi emocijas. Kitas klausimas: kokia tai muzika ir kas ją įkvepia? Kiekvienas materialus kūnas jau yra vibracija. Perbrauk daiktu orą ir jis pademonstruos savo garsą. Muzika, kaip garso menas, gali būti suvokiama kaip daugiafunkcinių galimybių technika, kurios ištakos ir „būtinybės sąlyga“ slypi žmogaus, kaip gyvybės formos, egzistencijoje, nes jei muzika – judėjimas laike, tuomet visatos ir žmogaus būtis skamba. Bet nežinia, ar garsas skamba tyloj, ar tyla garse?

Kokie yra šiuolaikiniai kompozitoriai? Su kokiais iššūkiais jie susiduria?

Šiuolaikiniai kompozitoriai yra labai įvairialypės asmenybės, kurių platus ratas bei stilistiniai bruožai. Muzikos kūryba šiandien prieinama beveik kiekvienam. Egzistuoja didelė informacijos bazė, istorinis palikimas su savo akademiniais institutais, bei visa muzikos industrija, kuri gamina muziką kaip prekę: nuo telefonų melodijų ar radijo džinglų, reklamos – iki masinių renginių ar parateatrinių šou, kino ar – „rimtosios“ akademinės muzikos projektų, avangardo performansų, jazzo koncertų. Didelis skaičius improvizacijos meistrų, rytų muzikos vandenynas, socialiniai tinklai, Soundcloud, pogrindžio kūrėjai, hip-hop’as, didžiulis įrašų kompanijų tinklas, užsiimančių garso įrašų leidyba ir prodiusavimu – visa tai muzikos kūrėjų terpė.

Muzikos komponavimu užsiima tiek žmonės, tiek kompiuteriai. Šiuolaikinės muzikos kompozitoriai – muzikinės industrijos valdovai prodiuseriai, laisvi menininkai ar grupės, kuriuos vienija bendros idėjos bei stilistinės sąsajos, komerciniai tikslai. O taip pat ir kino industrija, su daugybe kompozitorių, garso režisierių, skaitmeninės produkcijos kūrėjų tarp kurių akademinės muzikos kompozitoriai sudaro įvairaus profilio ir specializacijos profesionalų didelį ratą. Pagrindinės problemos – naujų srovių ir skambesio paieška, inovacijos ir XXI amžiaus epochos iššūkiai, industrializacija, harmoninis skurdumas.

Kas jums yra muzika?

Man muzika yra mano kasdienybės dalis, mano profesija, mylima sritis, kurios pagalba aš įprasminu save ir randu galimybę dalintis energija su kitais.

Garsas skamba tyloj ar tyla garse?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *