Avero gyvenime – daug kataklizmų. Keturiolikos prarado nekaltybę ir atsidūrė gilioje depresijoje. Išgelbėjo gerokai vyresnis draugas, lyg netyčia pakišęs meilėje visai paklydusio, savanoriškai gyvenimą palikusio, savo tėvo „Meilės dienoraštį“. Kaligrafiškai nurašė vieną to dienoraščio puslapį, įrėmino ir pasikabino miegamajame. Ten jis kabojo iki paskutinė Avero gyvenimo dienos. Deja, kasdieninis lapelio skaitymas nepadėjo. Averas, nesulaukęs dvidešimties, pradėjo gyventi iškart su dvejomis. Su „nauja“, kuri gyvenimą skanino ypatingu seksu, padovanojo dukrą,  gimdydama mirė. Ir „senąja“, kurios 14 metų buvo „išprievartautas“, pagimdė jam sūnų, bet neatnešė tikros meilės. Pagal „Meilės dienoraštį“, tik antrąja jis mylėjo. O dabar skaitykite patys tai, kuo Averas labai tikėjo, manė taip ir darąs, bet nieko neišėjo. Dienoraštyje, mat, nieko nebuvo apie tai, jog meilė ir ištikimybė yra vientisi.

Kiekvienas žmogus siekia laimės. Suaugę supranta, kad pagrindinė tam priemonė yra vyro ir moters amžinasis ryšys. Tik poroje, amžiname ryšyje, vyras ir moteris gali surasti laimę, kurioje abu tampa nemirtingi. Taip, taip, juk vaikai, anūkai padaro nemirtingais tą porą, kuri savo vaikus ir anūkus lydi kartu visą gyvenimą.

Vyro ir moters amžinasis ryšys tai yra daugiausia ir reikšmingiausia iš to, ką išvis kiekvienas žmogus gali nuveikti per savo buvimą šitoje Žemėje.

Vyro ir moters ryšys gali būti sukuriamas arba meilės, arba proto, arba malonumų pagrindu. Arba iš visko kartu.

Paprasčiausias ryšis – malonumams, tikriausiai, seksui. Jis yra labai svarbus, nes gali atvesti į pasaulį naują gyvybę. Daugiausiai šis yra trumpalaikis ryšys ir tik paleidžia gyvybę, bet neužtikrina jos tęstinumo. Vaizdžiai kalbant, tik seksu pagrįsta vyro ir moters sąjunga paleidžia į pasaulį naują gyvybę, bet tik ne žmogų. Žinoma, civilizuota visuomenė tą gyvybę užaugina, bet tikro žmogaus iš jos tikrai nepadaro. O, išimtys tik patvirtina tiesą.

Galimas ir dažniausias yra „proto“ ryšys, kurio turinyje gali būti žinojimas, supratimas, tikėjimas, suvokimas. Jeigu visi keturi, tai gerai. Žmonės tokį ryšį vadina „pagal išskaičiavimą“, arba „dėl naudos“ (ne būtinai materialinės). Jame, žinoma, jeigu kartu su seksu, galima pasaulin paleisti ir užauginti žmogų, garantuojant jam viską, išskyrus meilę. Juk negali pora duoti savo vaikui to, ko pati neturi. Be abejonės, tokios poros, ir šeimos, savo kokybe skiriasi, priklausimai koks protas jas kuria. Ar tik žinantis, ar ir suprantantis, ar, geriau, ir suvokianti. O gal net visiškai visavertis: žinantis, suprantantis, tikintis, suvokiantis. Bet, jei tik nauda ir malonumams, tada vargas abiems. Net jei to nori, kuri viena poros pusė. Tada, net dar blogiau šiai. Tokiu atveju, kita pusė tampa įkaitu. Ypač ta, kuri siekia amžinojo – meilės ryšio. Tai atskira labai sudėtinga tema.

Porose „pagal protą“ labai svarbus sekso ir malonumo santykis. Dažnai tokiose porose seksas neteikia malonumo, ypač moterims. Būtent tokiose porose moteris pasireiškia, kai frigidiškas subjektas. Iš tikro, moterų frigidiškų būna tiek, kiek ir vyrų, bet joms sąjungą su vyru pagal „protą“, be meilės, garantuoja, kad tikro malonumo iš to jai nebus. Tokios moterys perdėm atsiduoda vaikams ir tame pajuntą laimę. Vėliau – anūkams… Didelis tai jausmas, bet nepilnas. Ir sau, ir anūkėliams. Juk šie nemato, kai Močiutė ir Diedukas vienas kitą myli. Be abejo, poros pagal „protą“, ypač be sekso malonumo, labai tikėtina, nutruks dar iki tol, kol vaikai subręs, nekalbant jau apie tai, kad tie meilės pavyzdžio iš savo tėvų negaus.  

Ir, žinoma, aukščiausią palaimą suteikia tik poros, sutvertos meilėje, su protu ir dar duodančios malonumą, bet ne vien dėl sekso. Nors taip išdėstyti nėra labai tikslu, Mat pats poros formavimas „iš meilės“ užtikrina žinojimo, supratimo, tikėjimo, suvokimo komponentus. O pora iš meilės ir su protu visada dar atras ir vyro – moters fizinio ryšio harmoniją – mylėjimosi pavidale. Seksas, kaip mylėjimosi išdava, garantuoja malonumą net labiausiai frigidiškoms personoms. Be to, jis neturi amžiaus ribų – iki giliausios senatvės. Mylinčios, su protu vedamos poros būvimas kartu, dar iki mylėjimosi ir sekso, yra vientisas nepertraukiamas malonumas. Tik proto dėka pora gali paversti vyro ir moters bendravimą ištisiniu meilės puoselėjimu. Vyrui tai reiškia nepertraukiamu teigiamu dėmesiu savo moteriai, nepertraukiamu ir nesuvaidintu rūpinimusi ja, lepinimu, aistra…

O čia, jau vertėtų pasiaiškinti, kas ta yra meilė. Ne, tai ne mylėjimasis, ir tikrai ne seksas. Jau Evangelija skelbia, kad meilė yra atsidavimas, atidavimas, amžinai. Tai procesas, kai vienas kitam „iki gyvenimo pabaigos“ įsipareigoja su aistra (savo noru ir jaučiant automatinį malonumą vien tik apie tai pagalvojus) tarnauti ir atiduoti. Ar galima valdyti „įsimylėjimą“? Tikrai ne, net ir įsimylėti negalima. Visi, kas bandė tai padaryti, ar kas bandė tą padaryti kitą priversti, patyrė fiasko. Pora vienas kitą turi susirasti ir atpažinti.

Švento Rašto „Jei nori būti karalius, tarnauk“, „Jeigu nori būti turtingas, atiduok“, gali būti papildyti „Jei nori būti mylimas, mylėk, kas reiškia atiduok ir atsiduok su visam“. Niekur nerašo „Įsimylėk“. Ieškok, ką Tau jau sukūrė Dievas (kam patogiau – sukūrė Gamta).

Kiekvieno vyro ir moters sąjunga tampa amžinas ryšis tik meilėje ir su protu. Mylėjimąsi ir seksą čia net nereikia minėti, nes jie yra meilės ir proto sudedamoji. Antrieji procesai vyksta, tokiu atveju, automatiškai.

Bet meilė reikalauja puoselėjimo – nuolatinio proto. Vyrui tai reiškia, kad jis nuolat turi pasitikrinti, ar jo moteris gali atsakyti į klausimą „Ar aš Tave myliu?“ teigiamai ir su vidinėmis garantijomis. Bet ir moteris meilę puoselėti privalo protu. Tai jau jos problemos, kurių vyrui nesuprast. Abu turi priimti, patikėti tuo, kad vyras ir moteris visiškai suprasti vienas kito negali. Reikia tikėti.

Kartais bandoma nustatyti meilės kainą. Vienas Amerikos prezidentas yra pasakęs, kad meilės kaina yra mažiausiai dvejų, o, dažniausiai ir „dvejų plius (vaikai)“ gyvenimo kaina. „Visi mes egzistuojame, daugumas – išgyvename, gyvename tik tie, kurie mylime, jei mylime visą gyvenimą, esame amžini“ – taip jis mastė.

Gal tik kas trečiam (duok Dieve) šiame Pasaulyje pasiseka sukurti vyro ir moters amžinąjį ryšį. Toks tikras būna tik vieną kartą. Kai kas tai pabando daryti antrą kartą. Fantastika, jei pavyksta. Tai toks turtas ir tokia vertybė, kad dažnas to net nesugeba suvokti. Bet, jei dar protas jo neapleido, tokios brangenybės niekas nepalieka.

F. Pagrindinis ryšys: mylėjimasis meilėje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *