Kovo 5 d. Panoramoje vykęs „Mados infekcijos“ kastingas subūrė daug jaunų žmonių išbandyti savo jėgas demonstruojant Lietuvos dizainerių kolekcijas. Susirinkę dizaineriai rinkosi, kurie modeliai labiausiai atspindi jų kolekcijos nuotaiką. Tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių šio reginio nepamatėte, galbūt pajusite jo dvasią skaitydami interviu su dizainere Diana Paukštyte. Ji čia dalyvauja jau 7-ąjį kartą. Ji – avangardistė, kuriai kuriami socialiniai rėmai – ne kliūtis. Pasisėmusi idėjų iš Senovės Graikijos filosofo Platono, ji sukūrė kolekciją „Mėnulio vaikai“, kuri simbolizuoja stiprybę, kitoniškumą bei nykstantį lyties, kaip socialinės normos, barjerą.

Diana, kokiais kriterijais vadovaudamasi pasirenki modelius?

Labai svarbu eisena. Patinka, kai žmogus yra atsipalaidavęs, drąsus. Drąsa – veikiausiai ji yra svarbiausia. Jei drąsa susirungia su ūgiu, nugali drąsa. Taigi, modelis gali būti ir mažesnio ūgio. Baisiausia, kas gali nutikti ant scenos, – išgąstis.

Ar domiesi mitologija?

Man labai įdomi istorija, senovė.

Ar tai darė įtaką ir ankstesnėms tavo kolekcijoms, o gal idėja ieškoti įkvėpimo filosofijoje kilo šiais metais?

Visuomet kirbėjo panašių minčių, tačiau anksčiau jos ne taip ryškiai atsiskleisdavo. Kartais jų netgi visai nesimatydavo.

Pasirinkai Platono mitą, kuriame yra nemažai vietos belytiškumui. Kuo tai artima Tavo kolekcijai?

Tai puikiai atitinka mano kūrybą. Juodi-balti mano kuriami drabužiai turi mistikos. Taip pavadindama kolekciją aš norėjau jos pritraukti dar daugiau.

Tavo kolekcijos drabužiai tinka ir vyrams, ir moterims?

Aš pastebėjau, kad mano drabužius perka ir merginos, ir vaikinai. Žinoma, vaikinai suknelių neperka, tačiau švarkai, kelnės, marškiniai neįpareigoja. Jie nėra sukurti būtinai tik berniukui ar tik mergaitei. Kai pamatai, kad tinka visiems, tuomet ir  neįsivaizduoji tam tikro žmogaus, kuris dėvės sukurtą drabužį.

Ar turi viziją ateinančioms kolekcijoms? Gal taip pat susiesi su mitologija?

Jau dabar kyla idėjų naujai kolekcijai. Taip visada būna. Parengi kolekciją ir jau matai, kas bus toliau. Aš manau, kad bus kažkas panašaus, bet gal kitokios „formos“. Gal kitu pavadinimu, nes mano kūryba –  plius minus panaši. Klostės, besiplaiksantis kirpimas, tačiau kartais aš nukrypstu, pavyzdžiui, kurių džinsus, naudoju jaunatviškas spalvas, o po to vėl grįžtu. Labiausiai man patinka juoda-balta. Su šiomis spalvomis labai lengva dirbti.

Klausant Tavęs susidaro įspūdis, kad mada visiškai nepaklūsta laikui?

Aš manau, kad mada visuomet paklūsta laikui. Mada atitinka esamo sezono tendencijas, tačiau mes Lietuvoje nelabai tai sekame, nes esame per maža šalis, kad diktuotume madas ar tendencijas. Mes tiesiog kuriame kolekcijas, kurios turi ilgesnę išliekamąją vertę, kad žmogus nusipirkęs daiktą galėtų nešioti 5 metus ir jis būtų toks pat madingas bei stilingas. Jei tai bus labai brand‘inis daiktas, po metų jį tiesiog reikės išmesti, nes jis bus nebemadingas.

Kaip manai, ar dizaineris, skleisdamas savo idėjas, turėtų būti kelrodis, ar jis yra visuomenės veidrodis?

Geriausia, kad jis būtų kelrodis. Savo darbais ir kitiems keltų idėjas, rodytų kelią. Norėtųsi, kad kolekcijos skatintų svajoti,  sukurti kažką įdomaus, pasakiško, stebuklingo, bet daug kas priklauso nuo finansų. Parduoti tokius daiktus yra sunkiau. Mano kūryboje maždaug pusė kūrinių yra labiau skirti kasdieniam vilkėjimui, o kita pusė – avangardiška, mažiau populiari. Man patinka daugiau avangardiniai, mažiau nešiojami, todėl bandau išlaikyti ribą, kad būtų ir to, ir to, kad būtų pasirinkimas.

Kaip pasirenki muziką kolekcijai?

Dabar kaip tik vyksta labai sudėtingas procesas. Dažniausiai turiu kolekcijos nuotaiką: liūdna, linksma arba jaunatviška. Su nuotaika ir bandau sukurti. Visą dieną klausau labai daug muzikos ir tada kažkas užkabina. Taip ir pasirenku. Kiekvieną kartą būna vis kitaip, priklauso nuo nuotaikos. Kokią nuotaiką norėsiu sukurti, tokia bus ir muzika.

Jei teisingai suprantu, muzika daro labai didelę įtaką kolekcijai?

Taip. Tačiau labai daug prideda ir modeliai. Jeigu modeliai geri,  jie pristatys kolekciją puikiai, tačiau gali ją ir nusmukdyti… Taigi modeliai – labai svarbu, muzika – žiauriai svarbi, nes tai yra nuotaika, eisena, ritmas, makiažas taip pat labai svarbi detalė. Kolekciją galima pagerinti sukuriant visą paveikslą, tačiau netinkamos detalės gali ją ir gadinti. Dar ne viskas priklauso nuo rūbo. Yra labai daug kitų dalykų, kuriuos reikia tobulinti. Jei viskas bus tinkamai išdirbta, nepamiršime batų, gražių aksesuarų, makiažo, rūbas atsiskleis visi gražumu, tačiau netinkamai pasirinkus detales, rūbas gali ir pranykti.

Ar nuo vaikystės esi tokia kūrybiška?

Anksčiau aš buvau labiau linkusi į sportą, laipiojimą, bet tai buvo jaunystėje. Dirbau su kūryba visai nesusijusį darbą. Aš buvau laipiojimo instruktorė, bet netikėta kojos trauma privertė pasirinkti kažką naujo, taip ir prasidėjo mano bendradarbiavimas su dizainu. Gal, jei nebūtų traumos, tai gal ir dabar dar vis laipiočiau. Tačiau kol kas man labai labai patinka kurti ir aš noriu KURTI, KURTI, KURTI.

Su kuo norėtum sukurti bendrą kolekciją?

Nerealių dizainerių yra labai daug, kurie įkvepia, yra talentingi, tačiau tai pasaulinio lygio žmonės.

Pirmas šovęs į galvą?

Givenchy, A. McQueen mados namai.

Avangardistai? Nestandartiniai?

Taip. Tu žiūri kolekciją, o ji tokia mistinė, kūrybinė ir idėjų joje labai labai daug. Ir kiekvienas rūbas yra skirtingas. Nebūna penkių suknelių vieno kirpimo, bet skirtingų spalvų. Ten kiekvienas rūbas yra išsikirtinis.

Kaip įsivaizduoji savo karjeros viršūnę?

Aš norėčiau pardavinėti savo rūbus ne tik Lietuvoje, bet ir užsieny. O tai labai sunku. Įsiskverbti į užsienį kainuoja daug laiko ir pinigų. Jei tik turėčiau didesnes finansines galimybes, nebūtų taip sunku.

Ar esi užsieny pristačius nors vieną savo kolekciją?

Ne.

Tai gal tai būtų tavo pagrindinis siekis?

Noriu ne pristatyti, nes pristatymas labai daug neduoda, tačiau pardavinėti. Kažkur mažuose butikėliuose, parduotuvėlėse.

Kol kas neturi partnerių užsienyje?

Su draugais nusprendėme pabandyti parduoti kolekciją Kazachstane ir puikiai sekėsi.

Gal artimiausiuose planuose esi nusižiūrėjusi šalį, kurioje norėtum išbandyti jėgas?

Dar ne. Kazachstane prekiavome, nes atsirado kontaktų. Pavasarį numatytame pop up vėl vešime rūbelius, tačiau manau, kad ateityje plėsimės. Tiesiog reikia tinkamų žmonių – kad būtų abipusis supratimas. Kai atiduodi rūbus draugui, esi ramus, tačiau svetimu pasitikėti yra sunkiau.

Jei nebūtum dizainerė, ką veikiančią save įsivaizduotum?

Aš esu vitrinų dizainerė, tai yra mano pagrindinis darbas. Viskas susiję su dizainu.

Visiškai kitoje profesijoje savęs nematai?

Labai daug metų esu vitrinų dizainerė, manau man tai tinka ir nesinori nieko naujo.

Ar kurdama kolekciją susitapatinai su „Mėnulio vaikais“? Stipriais, šiek tiek pasimetusiais visuomenėje?

Net nežinau ar susitapatinau. Gal tai yra mano kūrybos, svajonės įvaizdis, kurį perteikiu sukurdama įvaizdį modeliams. Tai daugiau fantazijų vaikas.

Labai šiltas, nors ir trumpas, pokalbis su Diana Paukštyte paliko didelį įspūdį. Užsidegimas veikti, kurti ir tobulėti jautėsi nuo pat pirmų žodžių. „Mėnulio vaikų“ kolekcija tiesiog dvelkia mistika. Manau, visi nekantriai laukiame kolekcijos pristatymo „Mados infekcijoje“, o Dianai nuoširdžiai linkime puikiai pasirodyti ir leistis vedamai užsidegimo, kurį ji taip ryškiai spinduliuoja!

DIANA PAUKŠTYTĖ: „Dizaineris turėtų būti kelrodis“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *